NATO, Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, yra organizacija, siekianti politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrinti saugumą ir gynybą. Ši koalicija turi ypač daug kitų pavadinimų: „Atlanto aljansas”, „Šiaurės Atlanto aljansas” arba kartais „Euroatlantinis aljansas”, „Transatlantinis aljansas” ir net sutrumpintai „Aljansas”.Aljansas buvo sukurtas bendrame Šaltojo karo pradžios kontekste, o konkrečiau – sovietų Berlyno blokados metu.
Nuo pat jo įkūrimo pagrindinė NATO egzistavimo prasmė buvo teikti prioritetą Vakarų Europos saugumui po Antrojo pasaulinio karo. Diplomatiniais ir kariniais susitarimais su Jungtinėmis Valstijomis nemaža sąjungininkė švelnina sovietinio ekspansionizmo iššūkį. Tačiau kokios yra skirtingos NATO stiprybės?”
Papildomos ir amerikietiškas karinis papuošalas, pavyzdžiui, kariškos pirštinės, balaklavos arba kario paveikslas galima įsigyti mūsų internetinėje parduotuvėje „Surplus Militaires”. Ateikite ir atraskite!
NATO pajėgos:
NATO pajėgos dislokuotos visais mastais – sausumoje, ore ir jūroje. Be to, ši organizacija turi galimybę veikti tiek pat veiksmingai, kiek ir greitai, pasitelkdama specialiųjų operacijų padalinius (labai aukštos parengties jungtines operatyvines pajėgas arba VJTF), kurie gali įsikišti per nepaprastai trumpą laiką – dvi ar tris dienas – ir tai yra naudinga kariaujančioms šalims. Nuo 2015 m. šios daugianacionalinės greitojo reagavimo pajėgos jungia 4 neatsiejamus elementus:
- priežiūros ir vadovavimo elementus, sutelktus į dislokuojamąjį štabą.
- Jungtinės operatyvinės pajėgos, dar vadinamos „smogiamosiomis pajėgomis”, arba VJTF pastiprinimas NFR.
- Aukštos parengties pajėgų grupė arba greitai dislokuojamos specialiųjų operacijų pajėgos (SOF) po VJTF įsikišimo.
- Reagavimo pajėgų grupė arba neįžymios apimties operacijos, kurioms reikia daug laiko.
NATO vadovavimo ir kontrolės elementai:
ACO, arba Sąjungininkų vadovavimo operacijai, vadovauja NFR priežiūrai, kurią užtikrina Sąjungininkų JFC Brunssum Nyderlanduose ir Sąjungininkų JFC Neapolyje Italijoje – du nuolatiniai jungtinių pajėgų įsakymai, vykdomi kasmet rotacijos principu.
Štabai vaidina svarbų vaidmenį vadovaujant NPP, nes jie gali būti dislokuoti per kelias dienas, užtikrindami veiksmingus veiksmus, ir gali padėti prižiūrėti valstybių partnerių ar NATO narių pajėgas. Štabų pažymėjimai suteikiami tam, kad jie galėtų vykdyti savo prerogatyvas metinės rotacijos organizacijoje:
-
Žemės komponentas: Greitojo perdislokavimo korpusas arba GŠK – tai 9 aukštos parengties lygio (HRH) štabai, įgalioti perimti vadovavimą NFR10 sausumos komponentui metinės rotacijos sistemoje. Prancūzija, kaip vieno iš pajėgų buveinės šalis, šias pajėgas dislokuoja Lilyje. ARRC, arba Sąjungininkų greitojo reagavimo korpusas, yra įsikūręs Jungtinėje Karalystėje. Vokietijos ir Nyderlandų korpusas, dviejų valstybių pajėgos, yra vienintelės Vokietijos ir Nyderlandų pajėgos. Ir galiausiai Eurokorpusas – daugianacionalinės pajėgos, kurios veikia ir NATO, ir
ES naudai - Jūrų komponentas:NATO jūrų pajėgos yra įkurtos 4 štabuose, t. y. Ispanijoje, Prancūzijoje (MCC, Jūrų komponento vadavietė), kurią pratybose perėmė Aeromarinių pajėgų vadavietė, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
- Jūrų pajėgos skirtos ne tik intervencijai, bet ir pagalbinėms funkcijoms, sekant STRIKFORNATO pavyzdžiu;
- Vyriausybinis komponentas :Sujungtųjų pajėgų oro pajėgų vadaviete (JFAC) vadinami 5 štabai, įsikūrę Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kurie, be NATO oro pajėgų vadavietės Ramšteine, gali vadovauti oro operacijoms; < /li>
- Specialiųjų pajėgų komponentas:tai JAV specialiųjų pajėgų štabas.
Be to, NATO turi dvi nuolatines ir pastovias vadavietes Lenkijoje ir Rumunijoje, kuriose gali dislokuoti NRF.
Funkcionavimas pagal metinę Aljanso rotaciją:
NORF veikimas grindžiamas rotacijos ir pagrindų šalies sąvokomis. NRF veikimas grindžiamas rotacijos ir skėtinės šalies sąvokomis.
NATO
šalys
narės
NATO
vadavietės greitojo reagavimo pajėgoms rotacijos pagrindu leidžia veikti 12 mėnesių. Remiantis JFC Neapolio pavyzdžiu, kuris vadovaujaDidžiosios Britanijos sąjungininkų greitojo reagavimo korpusui sausumos komponentui, JFAC oro operacijoms, kurias įrėmina Jungtinė Karalystė; kalbant apie jūrų komponentą, jo žinioje buvo NATO STRIKFORNATO, galiausiai apsaugos eskadronas, kuriam vadovauja Čekija, taip pat Specialiųjų operacijų vadavietė logistinės paramos perspektyvoje.
Per nustatytą ne ilgesnį kaip 60 dienų laikotarpį koviniai padaliniai turi įgaliojimus įsikišti. Ši informacija viešai neskelbiama, išskyrus informaciją, pateikiamą apie NRF padalinių, kurie turi būti atgabenti į frontą tokiai ir tokiai mobilizacijos reikalaujančiai operacijai, tapatybę ir įsikišimo pobūdį
Siekiant netrukdyti NRF operacijų efektyvumui, reikalaujama, kad pajėgos laikytųsi to paties standarto ir vykdytų tas pačias įsitraukimo procedūras. Todėl prieš kiekvieną rotaciją vyksta dvylikos-aštuoniolikos mėnesių mokymo ir kvalifikacijos kėlimo laikotarpis.
Typinės VJTF charakteristikos
VJTF daugiausia sudaro tarptautinė 5 000 karių brigada, dalis jų dalyvauja operacijose, kuriose dislokuojami dvi-tris dienas.
Vadovavimas šiai brigadai rotuojamas tarp šių septynių šalių: Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir Turkijos.
VJTF panaudojimo doktrina labiau susijusi su atgrasymu, nes ji siūlo NATO labai greitą simbolinių pajėgų dislokavimą dar prieš krizinei situacijai peraugant į plataus masto konfliktą, nei su pajėgumų pagrįstumu kviesti į plataus masto karinę operaciją.
NATO greitojo reagavimo pajėgų (NRF) įkūrimas ir sustiprinimas
Jų sukūrimas:
NATO karinė padėtis visiškai pasikeitė 2000-ųjų pradžioje, kai nebereikėjo kovoti su masiniuVaršuvos pakto kariuomenės puolimu Europos teritorijoje, bet reikėjo gebėti reaguoti į krizines situacijas ir sugebėti projektuoti pajėgas, keliančias grėsmę už jos narių teritorijos ribų. Nauja NATO pajėgų struktūros koncepcija, pavadinta NATO greitojo reagavimo pajėgomis, buvo oficialiai patvirtinta 2003 m. ir įgyvendinta kitais metais.
³
NRF sudaro štabai ir padaliniai, kuriuos gali teikti visos Aljanso valstybės narės, iš esmės didžiausios Europos šalys, kurioms vadovauja Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Italija, kiek mažiau – Vokietija, Ispanija, Lenkija ir Nyderlandai. Tai skatina Europos Aljanso nares aktyviau dalyvauti Europos gynyboje. Jungtinės Valstijos tiesiogiai mobilizuoja, nedaug išteklių.
Pagerinti NRF sukuriant VJTF (labai aukštos parengties jungtines užduočių pajėgas)
Per NATO aukščiausiojo lygio susitikimas Niuporte 2014,
Sąjungininkai priėmė NATO reagavimo veiksmų planą, į kurį įtrauktos įvairios priemonės, skirtos nuramintiNATO valstybes nares Vidurio ir Rytų Europoje,./b>, kuriais siekiama stiprinti jų gynybą, gyventojus, taip pat iniciatyvos pritaikyti NATO pajėgų ir vadovavimo struktūrą, kad būtų pagerintas reagavimas ir veiksmingumas.
Tarp NATO pritaikymo priemonių yra ir priemonių, skirtų stiprinti NRF, rinkinys, kuriuo siekiama šių tikslų:
- Padidintivisą NRF pajėgumą, padidinant karių skaičių nuo 13 000 iki 40 000 karių ;
- Įsteigti labai aukštos parengties jungtines operatyvines pajėgas arba VJTF (Very High Readiness Joint Task Force), kurias daugiausia sudarytų 5 000 karių brigada, dislokuojama per dvi-penkias dienas;
- Įsteigti subgeneralinius štabus Baltijos šalyse ir Rytų Europoje.
2015 m. birželį, tvyrant įtampai tarp NATO šalių ir Rusijos dėl tokių klausimų kaip karas Donbase Ukrainoje, suintensyvėjusios Rusijos karinės pratybos ir jūrų bei oro manevrai Baltijos jūroje ir Europos oro erdvėje, NATO atstovas: Generalinis sekretoriatas Jensas Stoltenbergas,praneša apie 40 000 karių mobilizaciją.
Tuo metu buvo dislokuota tik 13 000 karių. Kitaip tariant, šis pranešimas apima sunkiosios ginkluotės perdislokavimą Baltijos šalyse, o tai, pasak J. Stoltenbergo, „neprieštarauja NATO ir pokomunistinėsRusijos pasirašytam Steigiamajam aktui kartu kurti ilgalaikę ir pagarbią taiką.
Prieš Rusijos ir Ukrainos karą 2014 m. NATO greitojo reagavimo pajėgas sudarė vos 13 000 karių. Iki 2022 m. jų skaičius buvo padidintas iki 40 000. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 25 d. NRF pradėjo veikti pirmą kartą. Birželio 27 d. J. Stoltenbergas paskelbė NATO tikslą padidinti personalo skaičių iki 300 000.
Prancūzijos kariuomenių integracija į NRF
Prancūzijos kariuomenė, oro ir jūrų pajėgos aktyviai integruojasi į NRF.
Prancūzijos karinių jūrų pajėgų dalyvavimas:
Prancūzija 2008 m. pirmąjį pusmetį pirmą kartą perėmė vadovavimą NATO greitojo reagavimo pajėgų (NRF) jūrų komponentui (MCC). Per 2013 m. vadovavimą jūriniam komponentui vėl perėmė Prancūzijos karinis jūrų laivynas.
2018 m. šį vaidmenį vėl perims Prancūzija. Ši delegacija visus praėjusius metus rengia keletą pratybų su kitomis Aljanso valstybėmis. FRMARFOR, kaip MCC, sertifikavimas bus atliekamas per pagrindines pratybas „Brillant Mariner” 2017 m. spalio mėnesį.
Operatyviniai mokymai vyksta Viduržemio jūroje, kuriuose dalyvauja daugiau kaip 40 Aljanso šalių laivų irdaug orlaivių.
Jei divizija bus aktyvuota per savo budėjimo turą, MCC galėtų pasinaudoti dviejų nuolatinių jūrinių grupių pajėgumais.
NATO (SNMG 1 ir 2) ir dvi nuolatinės NATO priešmininių laivų grupės (SNMCMG 1 ir 2) prie Sąjungininkų jūrų pajėgų vadavietės (MARCOM) pačios susideda iš karinių jūrų pajėgų padalinių, kuriuos nariai skiria pagal dvylikos mėnesių rotaciją. Prireikus MCC galėtų perimti vadovavimą kitiems NATO narių suteiktiems daliniams.
Pasaulio pajėgų dalyvavimo veiksmai:
Prancūzija pirmą kartą perima vadovavimą NRF oro komponentui (JFAC) 2005 m. antroje pusėje (NRF5). Prancūzijos JFAC yra pavaldusCommand de la défense aérienne et des opérations aériennes (CDAOA). Per pastarąjį mėnesį Prancūzijos oro pajėgos surengė daugybę pratybų, kad pademonstruotų savo procedūrų ir sistemų sąveiką ir gautų NATO sertifikatą. Karinės oro pajėgos buvo išrinktos prisiimti šią atsakomybę 2015 m. jau ketvirtą kartą.
Kariuomenės dalyvavimas:
2005 m. įkurtas Greitojo reagavimo korpusas „Corps de Réaction Rapide-France” (CRR-Fr) vadovauja NRF sausumos komponentui, kurį perima Prancūzijos kariuomenė.
NATO šalys narės:
NATO turi trisdešimt narių įskaitant dvidešimt aštuonias Europos šalis ir dvi Šiaurės Amerikos šalis – Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą. Stojimo į NATO procesą reglamentuoja Šiaurės Atlanto sutarties 10 straipsnis, pagal kurį potencialiomis narėmis gali būti tik Europos šalys. Iš pradžių NATO buvo dvylika steigėjų, tačiau Šaltojo karo laikotarpiu NATO išsiplėtė: 1952 m. į ją įstojo Graikija ir Turkija, 1955 m. – Vakarų Vokietija (Paryžiaus susitarimai), o 1982 m. – Ispanija. Pasibaigus Šaltajam karui, kai žlugo socialistinis blokas, 1999-2009 m. trimis bangomis į NATO įstojo dvylika Rytų Europos šalių. 2017 m. birželį Juodkalnija tapo 29-ąja NATO nare, o 2020 m. kovo 27 d. Šiaurės Makedonija – 30-ąja.
Be to, NATO turivisiškas karines pajėgas: sausumos, jūrų, oro ir specialiąsias pajėgas.
Apibendrinant, jei domitės ir norite prisijungti prie NATO kariuomenės arba tiesiog ieškotekariuomenės priedų vien dėl to, kad esate jos gerbėjas, apsilankykite nuorodoje „Military-Surplus”. Rasite reikalingų daiktų.
