Išgyvenimo kompasas – patikima orientacija ekstremaliomis sąlygomis

Išgyvenimo kompasas – mechanika, kuria pasitikima nuo 1932 metų

Magnetinė rodyklė negauna signalo, nesikrauna ir nesistringia. Tai viskas, ko reikia suprasti apie išgyvenimo kompasą. Pirmieji komerciniai bazinės plokštės kompasai atsirado 1932 m., kai Švedijos bendrovė Silva sukūrė modelį su skaidria plokštele ir sukamu rėmeliu – nuo to laiko pagrindinė mechanika nepasikeitė, nes ji dirba. Šiuolaikiniai taktiniai kompasai šią mechaniką patobulino: safyriniai guoliai sumažina trintį iki minimumo, o rodyklės slopinimas mineraliniais aliejais neleidžia jai šokinėti judėjimo metu. Rezultatas – stabilus azimuto nustatymas net bėgant ar važiuojant šiurkščiu reljefu.

Kariniai standartai: ką iš tikrųjų reiškia taktinis kompasas

Terminas „karinis” šioje rinkoje vartojamas plačiai, ne visada tiksliai. Tikras karinis kompasas atitinka specifines normas: JAV kariuomenės lensatinis kompasas turi atitikti MIL-PRF-10436N standartą, kuris reikalauja ±40 mil tikslumo (apie ±2,25°), atsparumo smūgiui pagal MIL-STD-810 ir veikimo temperatūrų diapazono nuo -46°C iki +52°C. Prancūzijos kariuomenė naudoja Bezard tipo prizminį kompasą su Šveicarijos gamybos kapsule. Vokiška tradicija – Recta DP sistemos, žinomos dėl aliuminio rėmelių ir ilgaamžio slopiklio. Kiekvienas standartas sprendžia konkretų taktinį poreikį: lensatinis – greitas krypties nustatymas su atviro rėmelio sistema, bazinės plokštės – žemėlapio skaitymas su milimetriniu masteliu, prizminis – tikslus azimuto matavimas per plyšį su prizmės padidinimu.

Tritio apšvietimas – tikslūs faktai apie H-3 izotopą žygiams naktį

Tritis (H-3) – vandenilio radioaktyvusis izotopas, kurio pusėjimo periodas yra 12,32 metų. Tai reiškia, kad po 12 metų kompasas šviečia perpus silpniau, po 25 metų – ketvirtį pradinės intensyvumo. Praktiškai tai reiškia 10–15 metų naktinį naudojimą be jokio išorinio šviesos šaltinio. Skirtingai nuo fosforescencinių dažų, tritis nereikalauja įkrovimo šviesa – jis šviečia nuolat, tamsoje ar po drabužiu. Už tritio turinčius kompasus Europoje taikomas specialus registravimas pagal ADR taisykles, nes tritis klasifikuojamas kaip radioaktyvioji medžiaga, nors jo kiekis viename kompase – tipiškai 3–25 milicuri – nekelia jokios radiologinės rizikos naudotojui.

Kurį išgyvenimo kompasą rinktis pagal realų scenarijų

Žygiams su topografiniu žemėlapiu – bazinės plokštės kompasas. Skaidri plokštelė leidžia dėti kompasą tiesiai ant žemėlapio ir skaityti koordinates be dviejų atskirtų įrankių. Silva Expedition 4 ar Suunto A-10 – šios klasės standartiniai modeliai, sveria 65–85 g. Naktinėms operacijoms ar žvejybai tamsoje – tritio modelis arba kompasas su apšvietimu. Ekstremaliam klimatui, Skandinavijos žiemai ar kalnams virš 3000 m aukščio – ieškoti modelių su naftos pagrindu slopinamomis kapsulėmis, kurios nekrystalizuoja ties -40°C. Lensatinis kompasas tinka greito azimuto nustatymui be žemėlapio, bet mokytis su juo reikia ilgiau nei su bazinės plokštės modeliu. Nėra universaliai geriausio – yra geriausias konkrečiam naudojimui.

Kompaso tikslumas – kur mechanika laimi prieš GPS

Sąžiningai: bet koks mechaninis kompasas reikalauja korekcijos dėl magnetinės deklinacijos – skirtumo tarp magnetinio ir geografinio šiaurės. Lietuvoje ši deklinacija šiuo metu yra apie 6° rytų, ir ji keičiasi kasmet maždaug 0,1°. Be šios korekcijos 10 km maršrute galima nukrypti iki 1 km. Gerieji kompasai turi reguliuojamą deklinacijos koregavimo mechanizmą su fiksavimo sraigu – tai svarbi detalė, kurią verta patikrinti prieš pirkant. GPS šios problemos neturi, bet GPS žino, kur esate, tik kol turi signalą. Miškingame reljefe, tarpekliuose ar esant magnetiniam trukdžiui GPS tikslumas krenta. Kompasas tokiomis sąlygomis išlaiko tą patį ±1–2° tikslumą. Kompaso ir laminuoto topografinio žemėlapio kombinacija 20 km žygyje patikimesnė nei telefono baterija.

Ką patikrinti prieš perkant kompasą išgyvenimo rinkiniui

Kapsulės skystis – oro burbulai rodo temperatūros poveikį ar gamyklos defektą. Mažas burbulas iki 3–4 mm priimtinas, didesnis – rodyklė gali striginėti.
Rodyklės slopinimas – gerai subalansuota rodyklė nusistabilizuoja per 2–3 sekundes. Jei ji šokinėja ar nerimsta 10 sekundžių – kapsulė nepatikima.
Plastiko tipas – polikarbonatas (PC) atsparus UV ir smūgiams. ABS pigus ir traška ties -20°C.
Rėmelio gradusai – 2° skalės žingsniai leidžia tiksliai nustatyti azimutą; 5° skalė tinka tik orientaciniam naudojimui.

Kompasas, kuris nesuyra po pirmo kritimo ir rodo teisingą kryptį po 15 metų stalčiuje – tai ir yra geras išgyvenimo kompasas. Pasikliaukite mechanika, kuri neturi ką nulaužti.